Sveiki žmonės,
Šiandien aš stoviu čia, kad ne tik pakalbėčiau apie knygą, bet ir tam, kad tyrinėčiau filosofiją, simboliką ir visuomenius komentarus, išsibarsčiusius po jos puslapius. Knyga apie kurią kalbėsime, parašyta įtakingo anglų rašytojo George'o Orwello - „Gyvulių ūkis“.
Prieš gilindamasiesi į knygą, norėčiau skirti šiek tiek laiko pristatyti šios knygos autorių. George'as Orwellas, gimęs 1903 m. birželio 25 d., kaip Erikas Artūras Blairas, vėliau priėmė savo rašytojo vardą, kokį žinome šiandien - George'as Orwellas. Orwellas buvo anglų romanistas, eseistas, žurnalistas ir kritikas. Jo kūrybai būdingas aiškumas, socialinės neteisybės suvokimas, pasipriešinimas totalitarizmui, be to jis atvirai pritaria demokratiniui socializmui. Jo šedevrai vaizduoja galią kaip priežastį į skurdo padarinius. Ši tema atsikartoja daugumoje jo knygų, net nuo pirmosios jo knygos „Dienos Paryžiuje ir Londone“, išleistos 1933 m.
„Gyvulių ūkis“ yra vienas garsiausių Orwello kūrinių, jis yra unikalus politinės satyros, distopinės fantastikos ir alegorinio pasakojimo derinys. Knyga buvo išleista 1945 m. rugpjūčio 17 d., tuo metu, kai pasaulį vis dar kratė Antrojo pasaulinio karo padariniai. Visoje knygoje jis sugebėjo atskleisti ir kritikuoti korupciją, bei brutalų totalitarizmą, kuris ateina su absoliučia politine galia.
„Gyvūnų ūkis“ yra sumanus romanas, kuriame gyvūnai alegoriškai išreikšti siužete ir sukuria unikalią utopinę visuomenę, kuri pamažu tampa distopine realybe. Siužetas prasideda gerai, bet po to pamažu pablogėja į atšiaurią, korumpuotą ir karčią valdymo būseną, vaizduojančią karčią daugelio politinių sistemų tikrovę. Gyvūnai knygoje ne tik reprezentuoja save, bet ir kiekvienas turi savo realią politinę istoriją. Tai darosi vis aiškiau ir aiškiau perskaičius šią alegoriją, kurią Orwellas sukūrė siužete.
Sukilimo vadai - kiaulės, atstoja politikus. Mano nuomone, tai labai sumanu, kaip kiaulės pristatomos kaip valdžia, nes daugelyje kultūrų kiaulės yra matomos kaip šis nešvarus ir bjaurus gyvūnas. Manau, kad tai gerai atspindi ne tik valdančiają galią knygoje, bet ir realaus pasaulio vyriausybes bei jų veiksmus. Daugelis šaltinių teigia, kad Napoleono personažas, kuris yra didelis šernas, gali būti vertinamas kaip Josifo Stalino, sovietų lyderio nuo XX a. trečiojo dešimtmečio vidurio iki jo mirties 1953 m., atvaizdas - negailestinga asmenybė, kuri privertė vykdyti tokią politiką kaip kolektyvizacija ir valymai, jis norėjo paversti Sovietų Sąjungą industrializuota, bet autoritarine valstybe. Tie patys šaltiniai taip pat teigia, kad Sniegius, kita kiaulė, atstovauja politikos teoretikui Leonui Trockiui, žymiam marksistiniam revoliucionieriui, suvaidinusiam didelį vaidmenį Rusijos revoliucijoje, pasisakiusį už tarptautinį socializmą, o vėliau tapusį garsiu Josifo Stalino autoritarinės kontrolės kritiku 1920-aisiais.
Orwello rašymo stiliaus panaudojimas ir knygoje vaizduojamas tikrovės atvaizdas verčia skaitytojus susimąstyti ir susieti kūrinį su juos supančiu realiu pasauliu. Knyga kritiškai išnagrinėja bet kurios politinės sistemos sudėtingumą ir problemas, kurios, nors ir suformuotos remiantis aukštais idealais (kaip prasideda dauguma politinių sistemų), gali greitai virsti autoritarine netvarka, skurdu, centralizuota valdžia ir manipuliacijomis (politine propaganda?). Bet kuri politinė sistema gali tapti korupcijos, nelygybės ir išnaudojimo auka.
Plėtojant siužetą knygoje, buvo vaizduojama nelygybė (arba kaip kiaulės tai vadintų - „vieni gyvūnai lygesni už kitus“), 7 įstatymų pakeitimai, kuriuos jie priėmė, kad sukurtų visuomenėje gyvūnai galėtų gyventi ir taikiai bei laimingai, buvo pakeisti jog atitiktų autoritarinio lyderio norus ir privilegijas. Man ypač juokinga pasirodė viena dalis, kur kiaulės pakeitė pagrindinę gyvūnų teisę „Visi gyvūnai lygūs“ į „Visi gyvūnai lygūs, bet kai kurie lygesni už kitus“ - ši dalis man įstrigo kaip juokingas momentas, parodantis, kaip blogai degradavo ir korumpavo ten buvusi politinė sistema.
Apibendrinant, George'o Orwello „Gyvulių ūkis“ nėra tik knyga, tai veidrodis, atspindintis mūsų visuomenės dažnai užmaskuotus artefaktus. Paviršiuje tai gali atrodyti kaip paprastas pasakojimas apie ūkio gyvūnus, tačiau po paviršiumi tai yra politinė satyra, reprezentuojanti karčią visuomenę ir lyderius, komentuojant tiksle politine kritika.
Dėkoju, kad skyrėte man laiko ir suteikėte galimybę šiandien su jumis pasidalinti šiuo nuostabiu George'o Orwello darbu. Geros dienos.